Atostogos Andų kalnuose VII. El Bolsón

Vaizdai važiuojant Andų kalnais iš Esquel į Bolson buvo nepakartojami: aplinkui stūksojo nesuskaičiuojama daugybė kalnų, apaugusių neįžengiamais miškais. Nors visą laiką keliavome Chubut provincija, tačiau įvažiavę į El Bolsón (~13 tūkst. gyv.), atsidūrėme Rio Negro provincijoje.

El Bolsón buvo įkurtas vokiečių imigrantų, o 1970 metais į šias vietoves ėmė plūsti hipiai iš Buenos Airių, o kiek vėliau ir iš visų pasaulio kampelių. Neaišku kodėl hipiai pasirinko būtent šią vietą, bet manau, kad juos patraukė nepaprastas kraštovaizdis, civilizacijos stoka (arti nėra jokių didelių miestų – vien gamta, taika ir harmonija), palankus klimatas (nors El Bolsón įsikūręs slėnyje tarp Andų kalnų, klimatas čia neįprastai švelnus) ir ypač derlinga žemė.

Dauguma čia atvykusių hipių pradėjo užsiiminėti sodininkyste, įkūrė organiškus ūkius, užsiiminėjo rankdarbiais bei juos parduodavo atvykėliams. Taip pat yra ir šiandien, atrodo, jog per keturiasdešimt metų niekas nepasikeitė, o miestas tapo dar labiau populiaresnis nei bet kada. Dabar El Bolson gyvuoja vien iš turizmo bei ekologiškų produktų pardavimo atvykėliams, ypač populiarūs yra šie: ekologiškas alus, ekologiški ledai, uogienės, šokoladai ir kiti gėriai 🙂 Tai tikra hipių bei organiškų produktų gerbėjų meka.

Pamažu ėmė temti, o mes nusipirkome mėsos, kad išsikeptume asado ir patraukėme už Bolsón ieškoti kempingo nakčiai. Pavyko surasti vieną labai nuostabų kempingą (8 km. nuo Bólson, vieno didžiulio kalno pašlaitėje) – “La Cascada”, nes įsikūręs netoli krioklių. Visą laiką planavome, jog miegosime palapinėje, tačiau šįkart negalėjome atsispirti mažyčiams mediniams namukams, kurie be galo preciziškai išdrožinėti įvairiais raštais ne tik viduje, bet ir išorėje, arba kaip pats kempingo šeimininkas mums sakė: “viską stengiausi daryti hipiškai” 🙂

Taigi, gavome vieną nameliuką visai šalia didžiulio miško. Ėmė visiškai temti, užkūrėme ugnį specialioje laužavietėje asado kepsniams kepti, įsipylėme vyno ir sėdėjome taip vidury Andų, apsupti miškų ir begalinių kalnų. Oras buvo pritvinkęs lietaus, bet tuo pačiu labai tykus – tik kažkur tolumoje klykavo laukiniai paukščiai. Viskas atrodė magiška, nepakartojama, nuostabu ir dar niekad nepatirta gyvenime, net patys Bolsón gyventojai sako, jog viskas čia pripildyta magijos.


Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.