Atostogos Andų kalnuose V. Kelionė į Esquel bekraštėmis Patagonijos žemėmis

Vėl prisipildę baką degalų iki pat viršaus, atsisveikinom su Dolavon miesteliu. Išvažiavome gal tik 19 val. vakaro, o Esquel nutolęs per 600 km, todėl nusprendėm važiuoti tik iki vidurnakčio ir vėliau sustoti kokioje nors vietovėje permiegoti. Žinoma, galėjome važiuoti tuos 600km greitkeliu ir atvykti į Esquel per kokias 5 valandas, bet problema – stiprus vėjas. Chubut provincijai būdingi itin stiprūs vėjai, dažnai net pavojingi vairuojant automobilį. Tą vakarą, kai mes važiavom link Esquel, vėjo greitis siekė 70km/h, kas šiose vietovėse yra labai normalu, tačiau dažnai vėjas pakyla iki 100km/h bei 130 km/h.

Niekada šiuo 25-uoju keliu nebuvome važiavę, todėl nenorėjome ir rizikuoti. Taigi, pamažu, toliau riedėjome bekraštėmis Patagonijos dykumomis į Argentinos vakarus. Kelias buvo visiškai tuščias, saulutė leidosi tarp tūkstančius metų skaičiuojančių kalnų ir paraudusių uolų, visiškai išdžiūvusių upių bei ežerų, ir kur ne kur pasitaikančių žaliuojančių slėnių. Kalnams metant galingus šešėlius, viskas atrodė labai netikroviška ir net truputi magiška. Ten nebuvo nieko, kas galėtų įrodyti egzistuojant bet kokią gyvybę, todėl truputį jautėmės lyg esantys visiškai vieni kažkokioj tai mums nežinomoj planetoj.

Kad ir kaip mes to nenorėjome, pamažu sutemos aptraukė visą Chubut provinciją, o mes jau buvome kaip reikiant nutolę nuo Dolavon. Mobilaus ryšio nebuvo, radijo ryšys buvo kur ne kur, bet ir tai labai menkas ir visas braškantis, bet ačiū Dievui, mūsų mašiniukas riedėjo be jokių problemų. Už 250 km. nuo Dolavon pasiekėme Los Altares kaimelį ir nusrpendėme dar kartą prisipildyti degalų, nes visą laiką važiavome prieš stiprų vėją, o likusius 250km. nėra jokios kitos gyvenvietės. Pasiteiravome degalinėje dirbančio vaikino ar didelis bus sekantis miestelis, jis mus patikino, kad tikrai gan didelis ir bus restoranų keletas. Apie pusę dešimtos vakaro visu greičiu patraukėm link Esquel, vėjas buvo nežmoniškai stiprus, kelias itin baisus, nes siauras, raitytas, apsuptas uolų ir nesužymėtas nei jokiomis linijomis nei jokiais ženklais. Sutemus kalnai atrodė dar grėsmingiau, vietomis matėsi nulūžusios uolos ir nukritusios visai šalia kelio.

Pusę dvylikos nakties, kalnų tarpiukais šiaip taip pasiekėme mažyti Tecka kaimelį (nuo Dolavon nutolusį apie 475 kilometrus, o iki Esquel buvo likę apie 100km.), kuris visai nebuvo toks didelis, kaip mums nupasakojo vaikinas iš degalinės, nelabai net kur pavalgyt buvo, bet pavyko prisibelsti į vieną jau uždarytą užeigą ir net išsireikalauti, kad mums iškeptų porą kepsnių 🙂 Kempingų jokių čia nebuvo, o ir taip per šalta būtų buvę miegoti palapinėj, todėl naktį praleidome mašinoje, spaudžiant geram dykumų šaltukui. Kitą rytą nubudome labai anksti, nes daugiau nebeištvėrėme šalčio, o ir Esquel norėjome kuo greičiau pasiekti. Rytas buvo saulėtas ir puikus, prisipylėme termosą karšto vandens matei ir pasukome į garsųjį 40-ąjį kelią, kuriuo turėjome pasiekti Esquel.

Važiuojant iš Dolavon į Esquel, kelyje pasitaikė tik du ar trys kaimeliai. Važiuojant per kalnuotą dykumą kur ne kur matydavosi vienas namelis už kalno, kitur namelis toli toli dykvietėje, o tada ir pagalvodavau: ” o kaip šitie žmonės susisiekia su išoriniu pasauliu?”. Atsakymas buvo greit gautas. Kai tik mūsų radijas pradėjo gaudyt artimiausio miesto bangas, tai išgirdau dar niekada negirdėtų dalykų. Žmonės, norėdami pranešti kokią tai naujieną gyvenantiems tokiuose toliuose, kur nėra nieko, išskyrus radijo ryšį, tiesiog paskambina ar parašo į radiją ir palieka norimą žinutę. Porą galiu pacituot: “Senele, mes jau grįžome namo gyvos ir sveikos” arba “pranešk, kad manęs ryt nuo 12 val. nebus namie, nes išvykstu į bažnyčią” arba “karvę perkėlėm į tokią ir tokią vietą” ir t.t. Labai keista girdėti tokius kasdieniškus ir realius dalykus, bei tokias itin asmeniškas žinutes tiesiog iš radijo diktoriaus lūpų. Visas regionas viską girdi, minimi vardai ir pavardės, o kaip kitaip, juk reikia perduoti žinią konkrečiam asmeniui. Vat taip va gyvena kai kurie žmonės 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.